28.09.2011, 09:10
Antradienį, rugsėjo 27 d., Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų panaudojimo. Rezoliuciją parengė Europos Parlamento Regioninės plėtros komitetas, kurio pakaitine nare yra ir europarlamentarė iš Lietuvos
Radvilė Morkūnaitė.
Svarstant šį dokumentą, europarlamentarė R.Morkūnaitė pasidžiaugė, kad pranešime labai tiksliai įvardintos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama vykdant Sanglaudos fondo finansuojamus projektus, ir kad ieškoma galimų išryškėjusių problemų sprendimo būdų.
Pasak jos, ypač pirmaisiais narystės metais nemaža dalis valstybių narių susidūrė su sunkumais panaudojant ES biudžeto skiriamas struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšas, tad dėmesys aktualiausioms problemoms, jų priežastims, 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu įgytos geriausios patirties apžvalga neabejotinai suteikia pamokų, kaip ateityje įgyvendinti ES sanglaudos politiką.
Europos Parlamento narė atkreipė dėmesį į sudėtingas finansinių instrumentų taikymo taisykles ir būtinybę jas supaprastinti tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės ypatumus.
“Neabejotina, kad tvarka ir taisyklės yra labai svarbios suteikiant galimybę pasinaudoti ES parama, tačiau jos neturėtų kelti didelių sunkumų ar nesusipratimų tiek paramos gavėjams, tiek administruojančioms tarnyboms. Juk svarbiausia, kad lėšos būtų valdomos patikimai ir sąžiningai, o galimybė pasinaudoti ES parama – prieinama kiekvienam ES piliečiui. Jei taisyklės tampa pagrindiniu trukdžiu prieinamumui, jos turi būti peržiūrėtos, siekiant supaprastinimo, kuris padėtų užtikrinti tiek didesnį paramos veiksmingumą ir skaidrumą, tiek mažiau vykdymo klaidų ir trumpesnius mokėjimo laikotarpius”, – teigia EP narė R.Morkūnaitė.
Antra vertus, akcentuoja europarlamentarė, kalbėdami apie taisyklių supaprastinimą, neturime pamiršti ir paramos naudojimo kontrolės. R.Morkūnaitės įsitikinimu, reikia saugiklių, kurie leistų aiškiai atskirti piktybinius sukčiavimo atvejus nuo formalių klaidų dėl paramos gavėjų patirties stokos. “Turėtų būti skiriama daugiau dėmesio siekiant bausti už sukčiavimą, o ne už formalius pažeidimus, į kuriuos, pasak paramos gavėjų, žiūrima pernelyg griežtai”, – teigia EP narė.
“Aptardamas naująjį finansavimo laikotarpį, Europos Parlamentas taip pat pabrėžė, kad būtina geresnė visų fondų, t.y. Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo, tarpusavio sąveika ir papildomumas”, – pasakoja EP narė R.Morkūnaitė.
Pasak europarlamentarės, labai svarbu ir tai, kad naujuoju finansavimo laikotarpiu daugiau galimybių pasinaudoti ES parama siekiama suteikti smulkiems pareiškėjams ar net individualiems projektams.
“Daugiau dėmesio centrinės valdžios įstaigoms formuojant finansuojamų projektų eilę turėtų būti skiriama ir vietos bendruomenių interesams bei pasiūlymams, kurie pastaruoju metu neretai ignoruojami”, – sako R.Morkūnaitė.
Ji tikisi, kad Europos Parlamento raginimas Europos Komisijai ir valstybėms narėms pirmenybę teikti integruotam požiūriui į vietos ir regioninės plėtros projektus, skatinant ESF vietos iniciatyvas “iš apačios į viršų”, sulauks atsako. Labai svarbu, pasak EP narės, kad būtų galima derinti įvairius finansavimo šaltinius: veiksmų programas, nacionalines programas ir privačius išteklius individualių projektų lygmeniu.
Apžvelgiant jau praėjusių finansavimo laikotarpių patirtis, anot R.Morkūnaitės, akivaizdu, kad valstybės narės turėtų imtis atsakomybės parengti priemones, kurios padėtų nedideliems paramos gavėjams, visuomeninėms organizacijoms ar smulkiojo verslo subjektams, sėkmingai rengti paraiškas, ir projektų įgyvendinimo laikotarpiu sulaukti konstruktyvios ir dalykiškos paramos, o ne formalaus klaidų konstatavimo.