Turbūt daugelis bent kartą yra girdėję skundų, kad „tokių automobilių ar
buitinės technikos kaip anksčiau jau niekas negamina“.
Buitinės technikos ir elektrotechnikos taisyklų atstovai patvirtina, kad dar
prieš 15 m. technikos gaminiai gyvavo kur kas ilgiau. Pavyzdžiui, skalbimo
mašinos ar šaldytuvai be meistro prisilietimo esą dirbdavo 10–15 metų, dabar –
5–7 m. Tačiau taisyklos vis dėlto nyksta, nes didžiąją dalį šių gaminių
vartotojai tiesiog išmeta, rašo Lenkijos dienraštis „Gazeta wyborcza“.
Skaityti toliau
„Devintojo dešimtmečio viduryje žmonės nešdavo į taisyklas viską, pradedant
skalbimo mašinomis, televizoriais ir baigiant elektriniais virduliais. Dabar 90%
visos technikos išmetama, nes labiau apsimoka nusipirkti naują daiktą nei jį
taisyti. Vis daugiau pavienių detalių apskritai netaisomos, nes jos nėra
gaminamos. Pakeisti jas įmanoma tik kartu su dideliais ir brangiais detalių
blokais. Pavyzdžiui, elektrinės skalbimo mašinos skalbiantysis blokas kainuoja
apie 600 PLN (522 Lt), o nauja skalbimo mašina – kiek daugiau nei 800 PLN“, –
pasakoja Dariuszas Okonius, buitinės ir elektrotechnikos taisyklų tinklo „Bis
Serwis“ vyriausiasis specialistas.
Gamintojai įsižeidė
Vidutinis europietis buitinę bei vaizdo ir garso techniką keičia kas 5–7 m.,
kompiuterius – kas 3 m., o mobiliuosius įrenginius – kas 1,5 m. Vienam
kompiuteriui pagaminti reikia 1,5 tonos įvairiausių žaliavų, skaičiuoja
Vokietijos Vupertalio institutas. Taigi švaistoma daug žaliavų.
Andrzejui Kraszewskiui, Lenkijos aplinkos ministrui, ši problema taip pat
artima ir opi. Dėl to jis kreipėsi į ES, siūlydamas Bendrijos politikams sukurti
taisyklių rinkinį, įpareigojantį Europos bendroves gaminti ilgaamžiškesnę
techniką, o importinius gaminius tikrinti ir įsileisti tik tokius, kuriems bus
suteikiama bent 10 m. veikimo garantija.
Gamintojai tokiais siūlymais nėra patenkinti.
„Idėja gal ir įdomi, tačiau vargu ar ji įgyvendinama. Nė vienas sveiko proto
gamintojas nekuria savo prekių taip, kad jos veiktų kuo trumpiau. Europos
gamintojai stengiasi į rinką tiekti kuo kokybiškesnę techniką. Anksčiau ji veikė
ilgiau, nes buvo gaminama iš 200 paprastų detalių, dabar – iš kelių ūkstančių
detalių“, – sako Wojciechas Koneckis, didžiausius Europos buitinės technikos
gamintojus vienijančios Lenkijos asociacijos „CECED Polska“ direktorius.
Jam pritaria Gdansko technikos universiteto profesorius Ryszardas Katulskis:
„Technikos gaminiai dabar turi kur kas daugiau funkcijų, yra labiau
automatizuoti. Už tai mokama kaina yra ilgaamžiškumas. Kuo daugiau detalių ir
funkcijų, tuo daugiau dalykų gali sugesti.“
Tačiau jis pripažįsta, kad surinkimo kokybė per pastarąjį dešimtmetį iš
tikrųjų suprastėjo, pradėta naudoti pigesnes medžiagas ir lydinius.
Sunku, bet įmanoma
Gamintojai su tuo nesutinka. Esą Europos bendrovės naudoja tas pačias arba
dar modernesnes ir geresnes medžiagas nei prieš dešimtmetį, o pagrindinis
problemos šaltinis, pasak p. Koneckio, yra Europos rinką užliejusi pigi technika
iš Rytų.
Patikrinti visą importuojamą ir Europoje pagamintą, bet dar neparduotą
techniką, gamintojų asociacijos vadovo teigimu, beveik neįmanoma. Tam reikėtų
samdyti visą specialistų armiją, ir gaminių kainos gerokai išaugtų.
„Klausimas, ar vartotojai norėtų kokybiškesnės, bet kokiais 30% brangesnės
technikos“, – abejoja p. Koneckis.
Interneto portalo „wyborcza.biz“ apžvalgininkų teigimu, iš šio klausimo
galima spręsti, kad ES įvedus bendrą gaminių kokybės kontrolės sistemą technikos
kokybę vis dėlto galima būtų pagerinti.
Gamintojai nesutinka ir su
teiginiais apie išmetamus gaminius. Esą Europoje įdiegta „moderni ir išplėtota“
elektronikos atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema, dėl to „jokios žaliavos
nešvaistomos“.
Tačiau portalo „europa.eu“ statistika rodo, kad Bendrijoje iki šiol buvo
surenkama ir perdirbama tik trečdalis visos elektros ir elektronikos
įrangos.
Beje, ES jau vyksta derybos dėl įstatymų, kurie įpareigos elektroninių ar
elektros prekių gamintojus kurti prietaisus iš lengviau perdirbamų sudedamųjų
dalių ir medžiagų.
***
Tekstas skelbtas liepos 27 d. „Verslo
žiniose“.