2011.09.17, 10:00

Mažoms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms suteikta galimybė palyginti savo veiklą su panašiomis kitų Europos šalių bendrovėmis – šį įrankį siūlo VšĮ „Versli Lietuva“, vykdanti ES lėšomis remiamą projektą „Konkurencingumo centras“. Daliai projekte dalyvaujančių įmonių taip pat gali būti parengtas konkurencingumo didinimo planas, jis padės plėsti eksporto apimtį bei geografiją.

Rasa Narušaitytė, VšĮ „Versli Lietuva“ projektų vadovė, pasakoja, kad konkurencingumo centrai įvairiomis formomis veikia ir kitose šalyse. Lietuvoje, išanalizavus šių šalių patirtį, buvo sukurta mūsų įmonėms pritaikyta

onkurencingumo vertinimo ir stebėjimo sistema, susidedanti iš dviejų žingsnių. Pirmasis – lyginamoji analizė, ją atliekant Lietuvos įmonė lyginama su tam tikru skaičiumi kitų šalių įmonių.

„Galime prieiti prie Didžiosios Britanijos informacinės bendrovių duomenų bazės „Benchmark Index“. Projekte panorusi dalyvauti įmonė turėdama unikaliąją prieigą  suveda į šią bazę savo rodiklius tam tikrais veiklos metais. Vėliau ji gauna ataskaitą, joje matyti, su kuriomis šalimis įmonė buvo lyginama, su kokiu skaičiumi įmonių. Konkretūs bendrovių pavadinimai lieka nežinomi“, – lyginimo principus dėsto p. Narušaitytė.

„Benchmark Index“ sistemoje – daugiau nei 20.000 įmonių iš 24 šalių. Liūto dalis – britų bendrovės, tačiau esama ir įmonių iš egzotiškų šalių. „Atliekant Lietuvos įmonių lyginamąją analizę, orientuojamasi į Europos įmones“, – sako projektų vadovė.

Lyginamosios analizės metu vertinami 4 įmonės veiklos parametrai – finansai, pardavimai ir rinkodara, veiklos efektyvumas bei žmogiškieji ištekliai.  Analizės ataskaitoje nurodomos tobulintinos įmonės veiklos sritys. Šis projekto etapas iš įmonės nereikalauja jokių investicijų, išskyrus laiką ir žmogiškuosius išteklius.

Diagnozuoja problemas

Lyginamosios analizės metu atlikus savotišką veiklos „diagnostiką“, dalis įmonių pakviečiamos į antrąjį etapą.

„Atrenkama apie 60 jau eksportuojančių ir norinčių plėsti eksportą įmonių, joms siūloma toliau dalyvauti projekte, rengiant įmonės konkurencingumo didinimo planą“, – dėsto p. Narušaitytė.

Remiantis lyginamąja analize, nustatoma, kokios yra bendrovės konkurencingumą ribojančios priežastys, be to, ir pati įmonė savo ruožtu atlieka SSGG (SWOT) pranašumų ir trūkumų, galimybių ir grėsmių analizę. Vėliau, analizuojant duomenis ir dalyvaujant konsultantams, suformuluojamos konkrečios iniciatyvos, ką reikėtų daryti, kad konkurencingumą ribojančios priežastys būtų pašalintos.

„Galutinis rezultatas – ne tik galimybė įmonei „pasitikrinti raumenis“ eksporto rinkose, bet ir konsultacinė pagalba, sprendžiant nurodytas problemas, galimybė įsivertinti galimas eksporto nišas“, – aiškina Paulius Lukauskas, VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius.

Įmonės gali pasirinkti, ar joms reikalinga profesionalių konsultantų pagalba šalinant šiuos trūkumus. Konsultacijoms teikiama parama iš ES fondų – gali būti skirta iki 75% projekto vertės dydžio parama, bet ne daugiau nei 50.000 Lt su PVM (II etape ši suma sieks 40.000 Lt).

„Kad įmonės ir pačios turi prisidėti, nuspręsta neatsitiktinai – norisi, kad jos būtų suinteresuotos investuoti bei aktyviai domėtis rezultatais“, – paaiškina p. Narušaitytė.

Pirmąjį Konkurencingumo centro etapą ketinama užbaigti spalio pabaigoje, iki to laiko iš viso bus parengta 300 lyginamųjų analizių. Įmonės prie projekto gali prisijungti ir antrajame etape, jis tęsis iki 2014 m., per tą laiką bus parengtos dar 200 įmonių lyginamosios ataskaitos. 

Olimpiada

Dovilė Vinskienė, UAB „Skonis ir kvapas“ prekybos vadovė, teigia, kad galimybė palyginti veiklą su išsivysčiusiose Vakarų Europos ekonomikose veikiančiomis įmonėmis buvo naudinga ir informatyvi.

„Skirtumas tarp konkuravimo vietinėse ir užsienio rinkose didžiulis – tarsi dalyvavimas mokyklinėje ir pasaulinėje olimpiadoje.  Kad tarptautinė plėtra būtų sėkminga, turime orientuotis būtent į pasaulinės olimpiados dalyvius“, – mano p. Vinskienė.

Lyginamoji analizė, atlikta pagal „Benchmark Index“ sistemą, yra išsami ir metodiškai stipri, pažymi Aleksas Varna, UAB „Panoden“ generalinis direktorius.

„Atliktos lyginamosios analizės rezultatus vertiname kaip labai patikimus, nes  buvome lyginami su tą pačią veiklą – plastikinių pakuočių gamybą – vykdančiomis įmonėmis. Analizė parodė, jog pagal produktyvumą  atsiliekame nuo užsienio įmonių, ir patvirtino pagrindines to priežastis: įrangos efektyvumo trūkumą, per mažą specializaciją, užsakymų įgyvendinimo laiku ir santykių su tiekėjais problemas“, – apibendrina p. Varna.

Lankosi įmonėse

Ponas Lukauskas, VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius, pažymi, kad jo vadovaujamos organizacijos tikslas – pasiekti mažas ir vidutines įmones.

„Tai tikslinė auditorija, mūsų projektai orientuoti į šios auditorijos projektus. Į pagalbą įmonėms žiūrime kompleksiškai – dalis jos teikiama vadinamiesiems namų darbams, prie jų priskirtinas ir konkurencingumo projektas. Taip pat turime galimybę padėti įmonėms plėsti pardavimus ir vykdyti rinkodarą eksporto rinkose – per parodas, misijas, atstovų ir kontaktų paieškas“, – sako p. Lukauskas.

Jis pripažįsta, kad dar reikia tobulinti kanalus, kuriais informacija apie galimą paramą pasiekia įmones. „Versli Lietuva“ tobulina savo interneto svetainę, be to, iki šių metų pabaigos institucijos atstovai tikisi aplankyti 500 įmonių ir tiesiogiai pristatyti joms prieinamus paslaugų paketus.

***

Tekstas skelbtas rugsėjo 7 d. dienraštyje „Verslo žiniose“.