2011.10.15, 09:28
Sakoma, jei nori susipykti su draugu, paskolink jam pinigų arba pradėk bendrą verslą. Vis dėlto pasitaiko ir šios taisyklės išimčių: dvi draugės, pažįstamos dar nuo studijų laikų, ėmėsi verslo kartu ir kol kas dėl šio sprendimo nesigraužia.
„Ar nesiginčijame kartu dirbdamos? Dar ir kaip. Bet toks bendravimo būdas mums įprastas: tik anksčiau nuomonės išsiskirdavo dėl požiūrio į vaikų auklėjimą ar gyvenimo prasmę, o dabar visa tai pakeitė nesibaigiančios diskusijos dėl verslo sprendimų. Mūsų jos neglumina“, – nusijuokia Jurgita Sėjūnaitė, UAB „Gyva kosmetika“ bendraturtė.
Būtent jos sukurtais natūralios rankų darbo kosmetikos produktais, kurių yra per 80 rūšių, prekiaujama krautuvėlėje „Ambroozija“, esančioje Vilniaus senamiestyje.
Draugės įkalbėta
Parduotuvėlė veikia jau pusmetį, tačiau postūmis verslo idėjos link atsirado gerokai anksčiau.
„Lūžis įvyko tuomet, kai su šeima nusprendėme keltis gyventi į kaimą, Trakų rajoną. Paskui viskas tarytum savaime dėliojosi: domėjimasis sveikesne gyvensena, artimesnis sąlytis su gamta, noras užsiimti kokiu nors įdomiu darbu, kuo galėčiau džiaugtis ne tik pati, per pamaloninti artimuosius“, – pasakoja p. Sėjūnaitė.
Pirmiausia moteris pradėjo eksperimentuoti su aliejais, paskui išmoko virti muilą, galiausiai pagamino kremo. Savo sukurtus produktus bandė pati, naudojo juos prausdama vaikus, į „bandymų“ procesą įtraukė ir vyrą, gimines.
Vėliau ji išsidrąsino kosmetikos dovanoti draugams ir pažįstamiems.
„Kai pirmą kartą gavau Jurgos sukurtą kremą ir jį išbandžiau, supratau, kad daugiau nenoriu teptis niekuo kitu. Netrukus nuo lentynos nušlaviau visą savo ligtolinę prancūzišką kosmetiką, kuri buvo gana brangi, o jos vietoje atsirado draugės rankų darbo gaminių. Pamaniau, jei tinka man, gal patiks ir kitiems, tad kodėl nepabandžius jų pardavinėti?“ – pasakojimą pratęsia Nomeda Teiten, antroji įmonės savininkė.
Būtent jos įkalbinėjimai ir net reikalavimai pomėgį paversti verslu ir padėjo buvusiai bendramokslei apsispręsti. Įmonę jos įkūrė kartu, pelną susitarė irgi dalintis lygiai per pusę. Vis dėlto veiklos sferomis pasidalijo: p. Sėjūnaitė, buvusi renginių organizatorė, atsidėjo tik kosmetikos gamybai, o p. Teiten sau prisiėmė prekybą. Moterų nuomone, toks sferų pasidalijimas yra idealus, nes kiekviena daro tai, ką geriausiai moka, o į kitos daržą nesikiša. Aišku, rekomendacijomis padeda, bet sprendimus priima kiekviena atskirai.
Užaugino tinklą
Krautuvėlė „Ambroozija“ veikia pusę metų, bet jau turi nuolatinių klientų. Verslininkės džiaugiasi, kad net 90% pirkėjų sugrįžta. Jų nuomone, tam įtakos turi ne tik tai, kad produktai yra gaminami iš pačios natūraliausios žaliavos, bet ir pati atmosfera parduotuvėlėje.
„Verslą pradėjome keistokai. Pirmiausia pamatėme senamiestyje nuomojamas patalpas ir jas iš karto įsimylėjome. Nesvarbu, kad prieš tai ten buvo greitojo maisto užeiga, sienos salotinės spalvos, prisigėrusios aliejaus kvapo. Pati vieta iš karto užbūrė. Visą remontą pasidarėme pačios. Todėl drąsiai galime sakyti, kad ne tik kosmetika, net ir sienos su lentynomis yra mūsų rankų darbo“, – vėl juokais netveria p. Sėjūnaitė.
Kai buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, tik tada moterys suskubo registruoti įmonę ir gauti visus reikalingus leidimus prekiauti kosmetika. Tai padaryti pavyko gana sklandžiai, per pusantro mėnesio. Jų patirtis laužo stereotipus, kad Lietuvoje pradėti verslą sunku ir užtrunka.
„Vis dėlto mums tas laikotarpis tuomet atrodė nedovanotinai ilgas, nes spirgėte spirgėjome atverti parduotuvėlės duris lankytojams“, – šypteli p. Teiten.
Moterys tvirtina, kad nuo kitų natūralios kosmetikos pardavėjų jos skiriasi ne tik tuo, kad yra pačios sukūrusios kiekvieno produkto receptūrą, patrauklius pavadinimus, susijusius su mitologija ar lietuvių tautosaka, – kaipgi kitaip, juk abi baigusios lietuvių filologijos studijas, – bet ir tuo, kad pirkėjams gali suteikti įvairiapusiškos informacijos apie sveiką gyvenseną, „gyvos“ kosmetikos ypatumus.
„Kai domiesi, tikti tuo, ką darai, tą idėją ir žinias nesunku „parduoti“ aplinkiniams. Rengiame seminarus, kviečiamės profesionalių kosmetologų, jie pirkėjoms aiškina „gyvos“ kosmetikos subtilybes. Nepatikėsite, bet pačios irgi kaskart sužinome ką nors nauja, nors, atrodo, jaučio odas esame apie tai perskaičiusios ir pačios atlikusios begalę eksperimentų“, – pasakoja p. Sėjūnaitė.
Kontrolė būtina
Tai, kad neprofesionalės pasišovė gaminti ir pardavinėti kosmetiką, kai kuriems pirkėjams gali kelti nepasitikėjimą. Vis dėlto institucijų atstovai tvirtina, kad visų produktų kokybė yra kontroliuojama.
„Mūsų institucijos pareiga – užtikrinti, kad vartotojus pasiektų saugūs gaminiai. Kosmetikos gaminių saugos sveikatai vertinimas yra gamintojo atsakomybė. Žinoma, lengviausia būtų neleisti užsiimti kosmetikos gamyba tiems, kas neturi profesinio išsilavinimo. Tačiau saugos sveikatai vertinimą gali atlikti kitas kompetentingas asmuo, nebūtinai gamintojas. Mes matome, kad mūsų šalies gamintojai stengiasi tobulinti kvalifikaciją įvairiuose mokymuose ir kursuose – dažniausiai užsienyje“, – pasakoja Viktorija Belousovaitė, Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė.
Centras konsultuoja pradedančiuosius gamintojus, padeda jiems atitikti keliamus saugos, geros gamybos praktikos reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jie jų laikosi.
Kiekvienu atveju įvertinamos sąlygos, kaip produktas gaminamas, ar tinkamos gamybos sąlygos, prašoma, kad gamybos eiga ir produkto sudėtis būtų
dokumentuota, nes tai yra svarbu ne tik dėl to, kad vartotojas gautų saugų produktą, bet kad ir patys gamintojai būtų apsaugoti nuo nemalonių netikėtumų.
Pastaraisiais metais vis gausėja žmonių, gaminančių natūralią kosmetiką ir ieškančių jos pirkėjų.
„Lietuvoje kosmetikos gamintojų skaičius didėja. Europoje smulkūs kosmetikos gamintojai vertinami kaip konkurencingi, galintys greitai ir lanksčiai prisitaikyti prie rinkos poreikių, todėl yra labai populiarūs. Pavyzdžiui, Suomijoje yra apie 2000 smulkių kosmetikos gamintojų, neabejoju, kad Lietuvoje irgi daugės“, – mano specialistė.
***
Tekstas skelbtas spalio spalio 3 d. dienraštyje „Verslo žinios“.