2011.09.11, 09:57

Kepyklėlių tinklo „Crustum“ franšizės valdytoja unikali tuo, kad pati neturi nė vienos nuosavos kepyklėlės – tokį patį verslo modelį nuo ateinančių metų planuojama diegti Latvijoje ir Estijoje.

Metų pabaigoje, atidarius dar vieną kepyklėlę „Panoramos“ prekybos centre Vilniuje, jų bus septynios. Ir nors „Crustum“ jungia tas pats vardas, ta pati koncepcija ir tie patys kepiniai, – visų jų savininkai skirtingi.

„Kepyklos yra šeimyninis verslas, į kurį, kad jis būtų sėkmingas, reikia įdėti dalelę širdies. Šio modelio ketiname laikytis ir ateityje. Mes akcijų šiose kepyklėlėse neturime“, –  aiškina Ramunė Grigienė, „Crustum“ tinklo vadovo pavaduotoja.

Franšizės pirkėjas kas mėnesį franšizės valdytojui moka tam tikrą nuo apyvartos ir kitų aplinkybių priklausantį mokestį. O mainais gauna teisę naudoti bendrą dizainą, įvairias interjero detales, receptus, technologijas ir t. t. Savininko pageidavimu, franšizės valdytojas gali įrengti kepyklą ir įteikti savininkui raktą. Be to, jis parinks personalą, apmokys darbuotojus ir net išrinks kepyklos vietą. Teigiama, kad tai padeda išvengti verslo nesėkmės.

„Negalime sau leisti plėstis, jei nesame užtikrinti, kad kepyklėlės dirbs pelningai. Kodėl mūsų nėra Panevėžyje ir Šiauliuose? Todėl, kad ten aukštas nedarbo lygis, menkesnė perkamoji galia. Negalime rizikuoti tinklo reputacija. Negalima atidaryti kepyklėlės, o po kiek laiko, pripažinus nesėkmę, ją uždaryti“, – pabrėžia p. Grigienė.

Šiame plėtros etape, anot jos, neplanuojama kurtis kituose Lietuvos miestuose, tačiau numatyta plėtra Rygoje ir Taline. Nes tinklo verslo filosofija – išlaikyti aukštą kokybę, o ji negali būti pigi. Tačiau mažinti kainų, kai kepiniams naudojami ekologiški ar aukščiausios kokybės produktai, o ne pigūs pakaitalai, – neįmanoma.

„Mes stengiamės pasiūlyti kitokį produktą, nei parduoda prekybos centrai – pakeisti požiūrį į duoną“, – dėsto p. Grigienė.

O kadangi visas kepyklas jungia vienas vardas, siekiama, kad skirtinguose miestuose ir skirtingose kepyklėlėse pirkėjas atrastų to paties skonio kepinius. Tam veikia kontrolės sistema ir franšizės valdytojas nuolat tikrina kokybę.

Vidutinio sluoksnio paieškos

„Crustum“ franšizės valdytoja teigia siūlanti itin patrauklų franšizės paketą. Tačiau, jei matytų neišnaudotą galimybę, steigtų kepyklą pati. 

„Kol kas to neprireikė, bet jei, tarkim, Rygoje, nerastume žmogaus, kuris degtų noru imtis šios verslo, atidarytume kepyklėlę savo lėšomis“, – neatmeta p. Grigienė.

Kiekviename mieste kepyklėlė orientuojasi į vidutinį gyventojų sluoksnį, nes gaunantys mažas pajamas ieško kuo pigesnių prekių, o turtingieji retai valgo namuose ir maisto produktai juos domina mažiau. Tad plėtros planai užsienyje taip pat priklausys ir  nuo ekonominės šalies padėties, ir nuo gyventojų emigracijos lygio.

„Žinoma, atliksime papildomus rinkos tyrimus, nes negalime sau leisti verslo nesėkmės – tai paveiktų visą tinklą. Branginame savo vardą, todėl negalime pradėti verslo, jei prognozuojama, kad jis gali būti nepelningas“, – patikina p. Grigienė.

Beje, „Crustum“ franšizės koncepcija susijusi ne tik su verslu – ji skatina, kad aplink kepyklėlę burtųsi draugai ir bendraminčiai, drauge sportuotų ir leistų laisvalaikį. Kai kurie verslo savininkai, darbuotojai ir nuolatiniai lankytojai jau tapo bičiuliais. Toks verslo modelis, pastaruoju metu didėjant mažų kepyklėlių konkurencijai, „Crustum“ teikia pranašumo prieš kitus.

Šiuo metu visose „Crustum“ kepyklėlėse Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, įskaitant ir administraciją, dirba apie 100 žmonių.

***

Tekstas skelbtas rugsėjo 2 d. dienraštyje „Verslo žinios“.