Seimo pirmininkė Irena Degutienė, lankydamasi su vizitu Japonijoje, „atrado Ameriką“ – ji pastebėjo, kad būtent smulkusis ir vidutinis verslas užtikrina vidurinės klasės pajamas. Todėl parlamento vadovė ragina Lietuvą mokytis iš Japonijos, kaip kurti  smulkųjį bei vidutinį verslą ir jį palaikyti.

Lietuvoje toks verslas kuriamas jau du dešimtmečius, tačiau kalbant apie jo palaikymą tenka sutikti su p. Degutiene – mokytis to reikia, ir ne tik iš Japonijos. Smulkusis ir vidutinis verslas sukuria BVP liūto dalį, todėl Europos Komisija (EK) ne kartą yra pabrėžusi, kad būtent smulkios ir vidutinės įmonės yra visos Europos ekonomikos stuburas – nuolatinis idėjų, naujovių ir verslo įgūdžių šaltinis, pagrindinis esamų ir būsimų darbuotojų darbdavys.

Vieną iš pagrindinių verslumo stabdžių Europos ekspertai įvardija pernelyg didelį jo reglamentavimą: būtent jis skaudžiausiai paliečia ne tik jau veikiantį verslą – jis atgraso ir ketinančius pradėti verslauti. EK jau anksčiau yra ištyrusi, kad verslininko karjera daugelio europiečių nėra siekiama. Panaši padėtis ilgą laiką vyravo ir Lietuvoje. Nepaisant valdžios pastangų (o gal labiau – deklaracijų) skatinti verslumą, įvairios apklausos pateikdavo neguodžiančius rezultatus – absoliuti dauguma jaunimo svajoja ne apie verslininko, o apie valdininko karjerą, t. y. apie garantuotą atlyginimą, priedus, premijas, stažuotes užsienyje, ten pat vedančias komandiruotes ir pan.

Tačiau neseniai viešosios nuomonės tyrimų agentūros „RAIT“ atliktas tyrimas, kurį užsakė VšĮ „Versli Lietuva“, parodė visiškai kitą vaizdą – rugsėjį apklausus kelis šimtus 16–25 metų moksleivių ir studentų, paaiškėjo, kad bent 83% jų norėtų įsteigti savo verslą. Tiesa, kitos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos vyresnių nei 15 metų Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai kardinaliai skiriasi – tik 5% respondentų atsakė norintys užsiimti verslu ir ketina pradėti verslininko karjerą per artimiausius metus. Ši apklausa buvo atlikta gegužę.

Aišku, naivu būtų manyti, kad kelerius metus nekitęs jaunimo požiūris į galimybę verslauti staiga ėmė ir taip pasikeitė per kelis mėnesius. Tačiau imkim ir pabūkim optimistai, patikėkim, kad didžioji dalis jaunimo jau norėtų žengti į verslo pasaulį. Kokį klimatą jie rastų šiame pasaulyje?

Ką tik pasibaigusią EK surengtą verslininkystės savaitę Lietuvoje vainikavo verslumo skatinimo renginys „Versli Lietuva“. Jame buvo išdalinti pirmųjų verslo metų paslaugų krepšeliai, pradedantiems verslininkams suteikiantys galimybę nemokamai pasinaudoti 50 val. individualių konsultacijų, 24 val. mokymų, virtualaus biuro paslaugomis.

Visa tai tik į gera, tačiau norėtųsi palinkėti valdžiai, kad ji skubiau išspręstų įsisenėjusią problemą – gerokai praretintų biurokratinių suvaržymų brūzgynus, apsunkinančius ne tik jauno, bet ir patyrusio verslo gyvenimą. Žadėtas kontroliuojančių institucijų skaičiaus ir daugybės reguliavimų mažinimas vyksta lėtai, o ir naujai priimami sprendimai ne ką prisideda prie verslo sąlygų gerinimo. Pvz., svarstant paskatinti smukiojo verslo plėtrą, buvo svarstomas ir siūlymas atleisti naujokus nuo pelno mokesčio mokėjimo pirmaisiais jų veiklos metais.

Pasiūlymas atmestas – aiškinama, kad pirmaisiais veiklos metais verslininkai dažnai dirba nuostolingai, todėl tai nebūtų aktualu. Tačiau skaičiuoti ir teikti ataskaitas jaunam verslui vis tiek teks, tai kodėl gi nepalengvinus jam pirmųjų gyvavimo metų? Ir, deja, tokių pavyzdžių vis dar apstu.

Tad tikrai teisi p. Degutienė. Mokytis mūsų valdžiai iš tiesų yra ko. Svarbiausia, kad noro tam būtų.